SVARBU:

Rašto darbus  studentai turi pristatyti į civilinės ir komercinės teisės katedrą ir pateikti užregistruoti referentei ne vėliau, kaip iki 2010 m. kovo 15 d.

Rašto darbų rezultatai bus paskelbti ne vėliau, kaip iki 2010 m. kovo 17 d.

  1. Rašto darbai turi būti ne mažesnės kaip 5 lapų ir ne didesnės kaip 10 lapų apimties, tvarkingai įrišti ar susegti ir pateikti Civilinės ir komercinės teisės katedros referentei registruoti (352 kab.). Elektroniniu paštu rašto darbų siųsti negalima.
  2. Visi uždavinių klausimai rašto darbe turi būti atsakyti. Tačiau rašto darbe galima pateikti ir savo samprotavimų, kurių neapima pateikti klausimai.
  3. Rašto darbai pasirenkami pagal pirmąją pavardės raidę.

Šį uždavinį sprendžia tie studentai, kurių pavardės prasideda raidėmis nuo „A“ iki „F“.

  1. Jonaitis su savo kaimynu Petraičiu sudarė Petraičiui nuosavybės teise priklausančio lengvojo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Petraitis už 200 Lt parduos automobilį Jonaičiui tik jeigu mirs Petraičio uošvienė. Šią sutarties nuostatą pasiūlė pats Petraitis, kuris savo uošvienės nors ir nemėgo, bet automobilį žmonos paliepimu buvo perdavęs naudotis uošvienei ir negalėjo vienašališkai automobilio atsiimti. Vieną dieną, Petraičio uošvienei, Petraičiui ir Jonaičiui poilsiaujant prie ežero ir vartojant alkoholinius gėrimus, Petraičio uošvienė ėmė skęsti ežere. Petraitis, pamatęs skęstančią uošvienę, puolė ją gelbėti ir ją atgaivino. Tačiau Jonaitis, matęs šiuos įvykius, ir manydamas, kad Petraitis tyčia gelbėjo uošvienę, kad jam netektų parduoti automobilio, remdamasis CK 1.67 str. 1 d., padavė Petraitį į teismą, reikalaudamas pripažinti, kad sąlyga sutarčiai sudaryti jau įvyko ir Petraitis turi parduoti Jonaičiui automobilį. Tuo tarpu Petraičio uošvienė, sužinojusi apie Jonaičio ieškinį bei apie automobilio pirkimo – pardavimo sutartį tarp žento Petraičio ir Jonaičio, siekdama išsaugoti teisę naudotis Petraičio automobiliu, kreipėsi į teismą ir reikalavo sutartį pripažinti negaliojančia. Savo ieškinį Petraičio uošvienė grindė tuo, jog sandoris yra sąlyginis ir negalioja CK 1.66 str. 4 d. numatytais pagrindais. Kokį sprendimą turėtų priimti teismas?

Išspręskite uždavinį, motyvuotai atsakydami į žemiau pateiktus klausimus:

a)             Koks sandoris buvo sudarytas tarp Jonaičio ir Petraičio: sąlyginis ar terminuotas?

b)             Kokie yra terminuotų ir sąlyginių sandorių panašumai ir skirtumai?

c)             Kokie reikalavimai keliami sąlygai?

d)            Ar Jonaičio reikalavimas pripažinti, kad sąlyga sutarčiai sudaryti jau įvyko ir Petraitis turi parduoti Jonaičiui automobilį, yra pagrįstas?

e)             Ar Petraičio uošvienė, nebūdama sutarties šalimi, turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia?

f)              Ar Petraičio uošvienės reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia yra pagrįstas? Ar Petraičio uošvienė, giinčidama sutartį, remiasi tinkamu sandorio negaliojimo pagrindu, t. y. CK 1.66 str?

g)             Kokį sprendimą turėtų priimti teismas Jonaičio ir Petraičio uošvienės reikalavimų atžvilgiu?

Atsakymus motyvuokite.

Šį uždavinį sprendžia tie studentai, kurių pavardės prasideda raidėmis nuo „G“ iki „L“.

  1. Pilkauskas iš komercinio banko „Sekundė“ 2007-01-23 pasiskolino 500 000 Lt. Pilkauską 2007-03-01 atleidus iš darbo, jis nebeteko pastovaus pajamų šaltinio, dėl ko suprato, jog greitai nebegalės grąžinti visos paskolos. Siekdamas išvengti skolos grąžinimo bankui, Pilkauskas 2007-03-20 įsteigė individualią įmonę. Įmonės veikimo laikotarpiu, Pilkausko individuali įmonė iš to paties banko „Sekundė“ pasiskolino dar 200 000 Lt. Tačiau 2008-03-16 teismo nutartimi Pilkausko individualiai įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Iškėlus bankroto bylą, apie šį faktą buvo informuotas Pilkausko kreditorius – bankas „Sekundė“, kuris pareiškė 600 000 Lt kreditorinį reikalavimą įmonės bankroto byloje, susidedantį iš 430 000 negrąžintos Pilkausko asmeninės paskolos ir 170 000 Lt Pilkausko individualios įmonės paskolos. Išpardavus Pilkausko individualios įmonės ir paties Pilkausko turėtą turtą, bankui buvo padengta tik 50 000 Lt Pilkausko ir jo įmonės skolų. 2008-09-08 išregistravus iš juridinių asmenų registro bankrutavusią Pilkausko individualią įmonę, bankas „Sekundė“, vadovaudamasis CK 2.50 str. 4 d., kreipėsi į teismą dėl bendros Pilkausko ir jo įmonės 550 000 Lt dydžio skolos priteisimo asmeniškai iš Pilkausko. Pilkauskas su banko ieškiniu nesutiko ir savo poziciją grindė 2004-06-22 LAT nutartimi, civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 m., jog pabaigus individualią įmonę, baigiasi įmonės ir jos savininko prievolės kreditoriams.

Išspręskite uždavinį, motyvuotai atsakydami į žemiau pateiktus klausimus:

a)             Apibūdinkite ir nurodykite neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens sampratą, požymius, rūšis, steigimo ir veiklos privalumus, trūkumus.

b)             Ar iškėlus bankroto bylą Pilkausko individualiai įmonei, galėjo būti parduodamas asmeninis Pilkausko turtas? Jeigu taip, tai kokiu teisiniu pagrindu remiantis?

c)             Ar bankas „Sekundė“ turi teisę kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo iš asmeninio Pilkausko turto, po jo individualios įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro?

d)            Ar keistųsi šio uždavinio sprendimas, t. y. ar būtų tenkinamas ar atmestas banko reikalavimas priteisti iš Pilkausko asmeniškai 550 000 Lt, jeigu Pilkausko individuali įmonė būtų pabaigta ne bankroto, bet likvidavimo procedūrų (kaip jas apibrėžia CK normos) pagrindu?

e)             Kokį sprendimą turėtų priimti teismas?

Atsakymus motyvuokite teisės normomis ir LAT praktika.

Šį uždavinį sprendžia tie studentai, kurių pavardės prasideda raidėmis nuo „M“ iki „R“.

  1. Drasutis Finkevičius, žinomas Lietuvoje verslininkas, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad vienas Lietuvos dienraštis išspausdino jo fotonuotrauką, kurioje verslininkas užfiksuotas stipriai apsvaigęs sėdintis savo automobilyje apsikabinęs jauną moterį. Šalia fotonuotraukos buvo išspausdintas straipsnis apie tai, kad vedęs vyras, sėdėdamas už automobilio vairo, svaiginasi svetimų moterų draugijoje. Ieškinyje verslininkas nurodė, kad jo atvaizdas buvo išspausdintas be jo sutikimo, jis užfiksuotas bejėgiškos būklės, o publikacijoje pateikta informacija jį žemina, nes verslininkas automobilio nevairavo, o jo kompanionė – tai gera Finkevičių šeimos draugė. Todėl verslininkas reikalavo atlyginti jam padarytą 10 000 Lt neturtinę žalą už jo atvaizdo paviešinimą be asmens sutikimo, taip pat paneigti verslininką pažeminusias tikrovės neatitinkančias žinias ir papildomai priteisti 20 000 Lt už straipsnio apie asmeninį verslininko gyvenimą paskelbimą bei viešai atsiprašyti verslininko. Dienraštis nesutiko su Drasučio Finkevičiaus reikalavimu, nurodydamas, kad nors verslininkas buvo nufotografuotas automobilyje, tačiau automobilis stovėjo viešoje vietoje – miesto aikštėje,o verslininkas buvo užfiksuotas darantis teisės pažeidimą (sėdėjo už vairo neblaivus). Be to, dienraštis nurodė, kad verslininkas yra plačiai žinomas (viešas) asmuo, todėl visuomenė turi teisę žinoti apie jo asmeninio gyvenimo detales. Be to, dienraštis nurodė, kad ieškovas Drasutis Finkevičius, prieš kreipdamasis į teismą, nesilaikė neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, t. y. nesikreipė į dienraštį su prašymu paneigti paskelbtą informaciją, kaip tą numato Visuomenės informavimo įstatymo 44 str., todėl ieškovo pareikštas ieškinys turi būti atmestas. Taip pat dienraštis pažymėjo, kad pagal Drasučio Finkevičiaus prašymą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dienraščio galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 str. (šmeižimas), todėl dienraštis negali būti traukiamas dvigubon atsakomybėn (t. y. ir baudžiamojon ir civilinėn).

Išspręskite uždavinį, motyvuotai atsakydami į žemiau pateiktus klausimus:

a)             Kokie pagrindiniai skirtumai ir panašumai tarp teisės į atvaizdą, teisės į privatų gyvenimą ir teisės į asmens garbę ir orumą ir šių teisių gynimo?

b)             Kokias specifines fizinio asmens teises galėjo pažeisti dienraštis, atlikdamas aukščiau uždavinyje aprašytus veiksmus?

c)             Ar viešas asmuo visais atvejais gali būti fotografuojamas be jo sutikimo?

d)            Ar prieš teikdamas ieškinį teismui, Drasutis Finkevičius privalėjo pasinaudoti neteismine ginčo sprendimo tvarka ir kokios gali būti šio reikalavimo neįvykdymo pasekmės?

e)             Ar gali Drasutis Finkevičius reikalauti dienraščio jo viešai atsiprašyti?

f)              Ar dienraštis galėtų atsakyti civiline tvarka, jeigu jis jau kartą už tą pačią veiką baustas baudžiamaja tvarka?

g)             Ar teismas turėtų tenkinti Drasučio Finkevičiaus ieškinį?

Atsakymus pagrįskite.

Šį uždavinį sprendžia tie studentai, kurių pavardės prasideda raidėmis nuo „S“ iki „Ž“.

  1. Ieškovas Jokūbaitis kreipėsi į teismą ir nurodė, kad su atsakovu UAB „Smulkmė” 2007-06-25 sudarė preliminarią buto statybos sutartį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo pastatyti ir perduoti Jokūbaičio nuosavybėn vieno kambario butą. Pagal sutartį, Jokūbaitis tą pačią dieną avansu sumokėjo UAB „Smulkmė“ visą 100 000 Lt įmoką už butą. Savo ruožtu UAB „Smulkmė“ įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus ir Jokūbaičiui perduoti butą iki 2008-01-01. Tačiau suėjus nurodytam terminui, UAB „Smulkmė“ atsisakė perduoti butą Jokūbaičiui, nurodydama, kad sudaryta sutartis neturi jokios juridinės galios, nes pasirašyta asmens, neturėjusio tam įgaliojimų (pagal atsakovo įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Jokūbaitis nurodė, kad sutartį pasirašė atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotojas, todėl, atsižvelgiant į jo užimamas pareigas, ši sutartis turi sukelti teisines pasekmes atsakovui. Be to, sudarant sutartį, dalyvavo ir atsakovo generalinis direktorius, todėl savo elgesiu patvirtino, kad sutartis sudaroma su tinkamai įgaliotais ir paskirtais asmenimis. Be to, atsakovas priėmė iš ieškovo pinigus.

Išspręskite uždavinį, motyvuotai atsakydami į žemiau pateiktus klausimus:

a)             Kaip atskirti atstovavimą nuo panašių teisinių santykių (komiso, distribucijos, turto administravimo, turto patikėjimo)?

b)             Atstovavimas ir juridinio asmens atstovavimas: ar yra skirtumas?

c)             Kokį reikalavimą teismui ir kokiomis teisės normomis remdamasis turėtų ar galėtų reikšti Jokūbaitis, siekdamas tinkamai apginti savo teises?

d)            Ar gali UAB „Smulkmė“ nevykdyti prievolių pagal sutartį, kol ji yra įstatymų nustatyta tvarka nepripažinta negaliojanti?

e)             Ar UAB „Smulkmė“ turėtų ginčyti sutartį, ir jeigu taip, tai kokiu CK nustatytu pagrindu?

f)              Ar atsakovo UAB „Smulkmė“ ir jos darbuotojų elgesys sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas pritarė sandorio sudarymui?

g)             Ar turi įtakos šio ginčo išsprendimui Jokūbaičio sąžiningumas ar nesąžiningumas? Jei taip, tai kokią?

h)             Kaip ginčą turėtų spręsti teismas?

Atsakymus pagrįskite.